Gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena, kuri minima siekiant didinti sąmoningumą apie spaudos laisvės svarbą. Spaudos laisvė užtikrina teisę gauti patikimą informaciją, skatina skaidrumą ir leidžia visuomenei kritiškai vertinti aplink vykstančius procesus. Šia proga norime visiems priminti apie Radviliškio viešojoje bibliotekoje vystomą leidybinę veiklą ir čia saugomus senus leidinius.
Radviliškio viešoji biblioteka jau daugiau nei 20 metų vykdo savo leidybinę veiklą. 2004 metais buvo išleistas pirmasis kultūros ir istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ numeris. Per du leidybinės veiklos dešimtmečius keitėsi autoriai, pagalbininkai, visuomeninė redkolegija, žurnalą rengiantys, maketuojantys bibliotekos darbuotojai, poligrafijos darbus atliekančios spaustuvės, leidinio temos, rubrikos. Iš juodai balto, pusšimčio puslapių jis šiandien yra visas spalvotas, gausiai iliustruotas, visiškai kitokio dizaino, turintis daugiau kaip 100 puslapių. Žurnalo pagrindinė nuostata: atspindėti ne vienadienius, paviršutiniškus dalykus, o tuos, kurie žmogų augina, brandina, kurie parodo tikrąsias, saugotinas vertybes, per kartų kartas reikalingas perduoti ateičiai. Skaitytoją pasiekė jau daugiau kaip 1000 įvairios apimties, skirtingų turinio bei formos tekstų, sugulusių į 41 numerį, parengtos trys žurnalo bibliografinės rodyklės, dvi – atskiru leidiniu.
Žurnalo autoriai – rajono, šalies ir net užsienyje gyvenantys kraštiečiai, žurnalo linijai artimi ir geranoriškai ją remiantys žmonės, įvairių sričių specialistai, žinovai. Šis periodinis leidinys yra išskirtinis, nes gyvas tik neatlygintinomis, geranoriškomis daugelio tam neabejingų žmonių pastangomis. Ne kartą jis buvo pristatomas Vilniaus ir Kauno radviliškėnų bendrijose, sostinės Rašytojų klube, Vilniaus knygų mugėje.
Be savojo žurnalo, Viešoji biblioteka kultūros ir paveldo temas atspindi ir kita savo leidybine veikla. Per 20 metų išleista apie 80 įvairaus pobūdžio leidinių. Tarp jų – literatūrinio kraštiečių palikimo knygos, leidiniai apie paveldą, žymius krašto žmones, kultūros įstaigas, tradicijas. Taip bibliotekos iniciatyva pasirodė dvi knygos apie šviesaus atminimo šeduvę E. Brajinskienę ir jos sukauptą tautosakos lobyną – „Tetirvins subilda“ ir „Šedvos mestely aušrela auša“, kraštiečio A. Šidlausko dvi knygos apie iškilų kraštotyrininką B. Buračą – „Balys Buračas. Lietuvos kaimo keliais“ ir „Aš – Buračėlis“, trijų knygų ciklas „Šviesos keliu“ apie krašto daraktorius ir knygnešius, albumas „Gerumo šviesa“ – apie žmones, kuriems už kilnius darbus Savivaldybė yra suteikusi Gerumo angelo vardus, knygos apie radviliškiečių biblioteką – „Radviliškio bibliotekos kelias. 1937–2011“ ir „Radviliškio biblioteka nuotraukose“, „Paslaptingi senovės bylojimai. Radviliškio krašto legendos ir padavimai“. Išleista Savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo skyriaus parengta knyga apie krašto paveldo objektus „Iškalbingi praeities ženklai“, A. Šidlausko sudarytos monografijos „Šiaulėnai“, „Grinkiškio kraštas“, kraštiečio Jono Martinaičio literatūrinio palikimo knyga „Auksinė vasara“, literatų klubo „Jonvabalis“ kūrybos, kitos knygos. Enciklopedinio turinio knygos: „Žodis, talpinantis laiką. Literatūros kūrėjai ir puoselėtojai Radviliškio rajone“, „Žėrinti spalvų paletė. Menininkai ir meno puoselėtojai Radviliškio rajone“. Dabar leidybai ruošiama knyga apie kino ir teatro scenos kūrėjus, renkami tekstai būsimajam žurnalui. O kiek dar buvo parengta mažesnės apimties leidinukų, lankstinukų apie Viešąją biblioteką ir jos padalinius, ryškiausius renginius, parodų katalogus.
Šiuo metu bibliotekoje, Kraštotyros-leidybos skyriuje, veikia minėtų leidinių paroda „Leidyba – kraštiečius jungiantis tiltas“, kurią bus galima aplankyti iki gegužės 29 d.
Nuo 2006 metų bibliotekoje pradėti kaupti seni, reti leidiniai. Senųjų leidinių fondo kryptys: kaupti, saugoti senus ir retus leidinius, pažintinę medžiagą kraštotyrininkams, bibliofilams, istorikams ir visiems, besidomintiems Lietuvos knygos istorijos raida. Fondą sudaro apie 1400 senų, vertingų knygų, periodinių leidinių išleistų XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Nors fondas nėra didelis, tačiau jis yra svarbus kultūrinis turtas, tarnaujantis savo krašto gyventojams. Lankytojai gali susipažinti ir su seniausiais bibliotekoje saugomais leidiniais. Tarp muziejuje esančių seniausių knygų – M. Volončausko „Knyga giesmių arba Kanticskos“ (1863 m.), J. W. Goethe „Wilhelm meister“ (1893 m.), „Trumpa visotina istorija“ (d. 1, 2, 1903 m.), „Mažvydas: seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams“ (1922 m.) ir kita.
Kviečiame visus aplankyti Senųjų leidinių fondą, leidinių parodą ir susipažinti su bibliotekos išleistomis knygomis bei žurnalais – taip kartu paminėti Pasaulinę spaudos laisvės dieną ir artėjančią Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Saugokime ir puoselėkime savo kalbą!
Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos
